Nepamiršti senųjų amatų padeda Europos Sąjungos parama

Nepamiršti senųjų amatų padeda Europos Sąjungos parama
Amatai. Alternatyvi veikla kaime

Buvusioje Kuršėnų dvaro sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, kurio pagrindinis uždavinys – krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas. Tęsti tradicinius amatus padeda ne tik tautodailininkų užsidegimas, bet ir Europos Sąjungos parama, kurią Amatų centras jau ne kartą gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP).

Kaip pasakojo Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro vadovė Birutė Poškienė, vietiniai amatininkai, norėję pristatyti savo darbus, dar 2000 m. pradėjo kurtis senajame Kuršėnų dvaro, dar vadinamo Gruževskių dvaru, pastate – taip gimė Kuršėnų tautodailės ir amatų centras. 2006 m., Šiaulių savivaldybei patvirtinus nuostatus, buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje savarankiškas amatų centras.

amatai kultūros paveldas alternatyvi veikla kaime europos sąjungos parama

Pagrindinė Amatų centro veikla – edukaciniai užsiėmimai, kurių metu
lankytojai mokomi tradicinių amatų. Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro
archyvo nuotr.

Pagrindinis Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro uždavinys – krašto tradicijų, papročių, tradicinių amatų išsaugojimas, atgaivinimas. Amatų centras jungia 75 tautodailininkus, iš kurių 14 turi tautinio paveldo produktų sertifikatus, 2 – tradicinių amatų meistrai. Centre veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos. Ypač daug surinkta keramikos dirbinių, nes nuo seno Kuršėnai vadinami Puodžių sostine.

Nuo 2005 m. Centras kas treji metai organizuoja kūrybinę keramikų stovyklą su 10 dienų mokymais, stovyklos metu organizuojami Lietuvos puodžių karaliaus rinkimai. Anot B.Poškienės, iš 9 puodžių karalių, 7 gyveno arba gyvena Kuršėnuose. Septintasis puodžių karalius – Algimantas Tamašauskas – kuriantis sertifikuotus tautinio paveldo gaminius, dirba Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre.

amatai kultūros paveldas alternatyvi veikla kaime europos sąjungos parama

Keraminiai Kuršėnų tautodailės gaminiai, gaminami pagal senąsias
tradicijas, yra sertifikuoti, pripažinti kaip tautinio paveldo
produkcija. Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro
archyvo nuotr.

„Pagrindinė mūsų centro veikla – edukaciniai užsiėmimai, kurių metu lankytojai mokomi iš molio nusižiesti ar nusilipdyti, iš vytelių nusipinti savo darbelių, išsiausti juostelę, – sako centro vadovė. – Mūsų lankytojai – nuo mažiausių iki didžiausių. Centre dirba tautodailininkai, kurie savo žinias perduoda jaunajai kartai“.

Pasinaudojus Europos Sąjungos parama pagal Kaimo plėtros programą KPP 2007–2013 m., 2012 m. buvo restauruota ir Amatų centro veiklai pritaikyta Gruževkių dvaro oficina. Vėliau įgyvendinant kitą projektą už 2014–2020 m. KPP paramos pinigus Centras įsigijo fortepijoną, įgarsinimo sistemą, kurią galima naudoti tiek lauke, tiek viduje, skaitmeninę lentą su projektoriumi, kuri naudojama vedant edukacinius užsiėmimus. Atnaujintos ir informacinės technologijos, kas ypač pritraukia vaikus.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. KPP programos lėšomis pagal priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse “veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“ taip pat įsigijo keramikos amatui būtinas dvi degimo krosnis, valcavimo stalą, stūmoklinį presą, lentynas sandėliavimui, įvairiausių glazūrų, molio, įrankių, kurie reikalingi apdirbant molį.

„Be paramos iš Lietuvos kaimo plėtros programos tiek veiklos tikrai nebūtume išvystę, – sako B.Poškienė. – Degimo krosnys, kurias turime dabar, yra kažkas nepamainomo – mes galime degti didelius, gražius, parodinius darbus. Net iš kitų rajonų tautodailininkai savo kūrinius pas mus atveža“.

Keraminiai Kuršėnų tautodailės gaminiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir po pasaulį pasklidę. Jie yra sertifikuoti, pripažinti kaip tautinio paveldo produkcija, gaminami pagal senąsias tradicijas. „Pamatęs mūsų ąsotį ar puodynę iškart pasakysi, kad jis yra žemaičių, Kuršėnų krašto, nes ir mūsų raštai, ir mūsų forma: kaip „moteriškės iš Kuršėnų plačių strėnų“, taip ir ąsočiai – išsipūtę, apvalūs, gražūs, su lieknais aukštaitiškai tikrai nesupainiosi“, – sako Centro vadovė.

B.Poškienė įsitikinusi – tradiciniams amatininkams bus kam perduoti savo žinias ir tikrai atsiras, kas tas tradicijas saugos ir tęs. Juk jau dabar žmonės nori kažko autentiško, išskirtinio, o ne tų „štampuotų“ gaminių.

KPF ŽŪM alternatyvi veikla kaime

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti