Aptartas žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus

Aptartas žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus

Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės gyventojų skaičiaus, mitybos įpročių ir maisto atliekų valdymo tendencijos išliks, tai žemės ūkio produkcijos poreikis iki 2050 metų didės 60 proc. Žemės ūkis yra imlus inovacijoms, todėl neabejojama, kad aukštojo mokslo svarba šiame sektoriuje tik augs. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) posėdyje aptartas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus.

Pasak ŽŪMT garbės pirmininko, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, geriausių rezultatų duoda glaudus mokslo, žemės ūkio verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas. Aukštosios mokyklos turėtų rengti tokius specialistus, kurių reikia darbo rinkai, ir kurie savo veikla prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo. Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikti naujausi tyrimai rodo, kad 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1846 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko nuomone, kol kas Lietuvoje specialistų poreikis ir paklausa nėra subalansuoti. Stiprėjanti tarptautinė konkurencija, globali rinka, naujų kompetencijų poreikis inovacijoms kelia vis didesnius iššūkius, todėl reikalingos priemonės išlaikyti parengtus specialistus Lietuvos darbo rinkoje.

Aleksandro Stulginskio universitetas ateityje mato du galimus jo plėtros kelius. Pirmasis – likti specializuotu žemės ūkio, miškų ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus mokslo universitetu, glaudžiai bendradarbiaujančiu su kitais mokslo centrais ir institutais, o antrasis – išdalyti savo fakultetus kitiems universitetams ir tapti jų sudėtine dalimi.

Žemdirbių atstovai pasisakė už universiteto išsaugojimą, nes tobulėjant technologijoms auga aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikis, o jiems parengti reikia specifinių žinių ir mokymo bazės. Jie pritarė mokslo atstovų nuomonei, kad yra reali sukurto specializuoto potencialo praradimo, sudėtingesnio administravimo rizika. Žemdirbiai teigia esą įsitikinę, kad tik specializuotas universitetas gali išsaugoti tikrą žemės ūkio dvasią, kuri kituose universitetuose būtų tiesiog prarasta.

Tačiau diskusijų metu ne vienam ŽŪMT nariui kilo klausimas, ar bus pajėgus sektorinis universitetas išlikti su mažėjančiu studentų skaičiumi, susijusiu su demografinėmis problemomis, ir kaip tokiu atveju pavyks užtikrinti studijų kokybę.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas pabrėžė, kad universiteto ateities klausimas yra sudėtingas ir labai svarbus visam žemės ūkio sektoriui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti