Darius Liutikas: mūsų tikslas – užbaigti programą, sukuriant didesnį ekonominį efektyvumą Lietuvai

Darius Liutikas: mūsų tikslas – užbaigti programą, sukuriant didesnį ekonominį efektyvumą Lietuvai

„Europos Komisija Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai (KPP), palyginti su praėjusiuoju laikotarpiu,  skyrė 14 proc. mažiau lėšų.  Tam, kad tos lėšos būtų kuo efektyviau panaudojamos, Žemės ūkio ministerija atliko labai konkrečią stiprybių, silpnybių, galimybių  ir grėsmių analizę. Buvo nustatyta, kokioms sritims reikalinga didesnė parama ir pagal tai buvo pasirinktos priemonės“, – teigia žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Gerbiamas viceministre, Jūs ministerijoje dirbote su visomis Lietuvos kaimo plėtrai skirtomis programomis. Kuo ypatinga Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa?

Liepos 1 dieną sukako 15 metų, kai savo karjerą pradėjau Žemės ūkio ministerijoje. Teko dirbti su Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonėmis – Kaimo plėtros 2004–2006 m. planu. Buvau atsakingas už paramą ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse, apželdinantiems žemes mišku, kuravau investicinę priemonę, skirtą miškų ūkiui. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą teko kuruoti daugiau priemonių. 2009 metais tapau Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėju. Šis skyrius vertino programos efektyvumą, rezultatyvumą, naudingumą, jos poveikį Lietuvos ekonomikai ir kaimo žmonėms.

Palyginti su praėjusiuoju laikotarpiu, 14 proc. sumažintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžetas ministerijai iškėlė naujus iššūkius. Programos priemonės ir veiklos sritys buvo pasirenkamos konkrečiai išanalizavus, kurioms sritims labiausiai reikalinga parama. Be abejo, ministerijos pasirinkimo galimybes apibrėžė Europos Komisijos institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos, Europos Komisijos) reglamentinės nuostatos.

Šio laikotarpio programos kertiniai aspektai – konkurencingumo didinimas, aplinkosauga ir socialinė kaimo žmonių gerovė. Šių trijų krypčių bus laikomasi ir po 2020 metų.

Įgyvendinant 2014–2020 m. programą, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, didesnis dėmesys skiriamas smulkiesiems ūkininkams, nes smulkūs ūkiai  yra labai svarbi kaimo gyvybingumo išsaugojimo priemonė. Tai įvertinusi ministerija šiemet šiems ūkiams papildomai skyrė 15 mln. eurų. Buvo paskelbtas papildomas paraiškų teikimas, kuriam buvo numatytas 6 mln. biudžetas. Tačiau pareiškėjai pagal pateiktas paraiškas pageidauja gauti 10 mln. eurų. Tai viena  iš didžiausio populiarumo sulaukusių programos priemonių. Ministerijos vadovybės naujoji komanda išsikėlė tikslą peržiūrėti KPP galimybes padidinti paramą smulkiesiems ūkiams. Galbūt tai darysime per įvairių priemonių prioritetus ar atrankos kriterijus. Ketiname didesnį dėmesį skirti ir jauniesiems ūkininkams.

Taigi vienas artimiausių ministerijos naujos vadovybės  tikslų – peržiūrėti programą. Kokių tikslų siekiate?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai įgyvendinti buvo skirta 1 mlrd. 978 mln. eurų. 2018 metų viduryje paprašyta  parama sudaro 83 proc. visų tų lėšų, išmokėti – 43 procentai. Per vasarą ketiname išanalizuoti, kaip geriau panaudoti likusias lėšas. Tiek, kiek leidžia reglamentinės nuostatos, galvojame apie priemonių papildymą naujais elementais, naujomis veiklos sritimis. Taip pat paprastinsime paramos administravimo ir įgyvendinimo taisykles. Analizuodami, kaip efektyviau administruoti ES paramą, pasitelksime  ir pačius ūkininkus.

Šio laikotarpio programa turi naujų elementų, vienas jų – „Bendradarbiavimo“ priemonė. Ja skatinamas smulkių ūkio subjektų bei mokslo ir ūkininkų bendradarbiavimas, maisto produktų tiesioginis tiekimas vartotojui. Kodėl, Jūsų manymu, ši priemonė vis dar sunkiai skinasi kelią?

Deja, kol kas Lietuvos žmonės vis dar bijo bendradarbiavimo, bijo kooperacijos. Kiekvienas nori turėti savo traktorių, savo kombainą ar kitą technikos priemonę. Norint tai įsigyti, reikia didelių investicijų. „Bendradarbiavimo“ priemonė suteikia galimybę keliems smulkiesiems ūkininkams įsigyti reikalingą techniką, padargus ar kitą turtą ir juo bendrai naudotis.  Kol kas sulaukėme tik 13 tokių projektų, iš jų 9 – patvirtinti.  Bendraudami su smulkiaisiais ūkininkais, stengsimės labiau perteikti šios priemonės naudingumą, įsiklausyti į jų pasiūlymus.

Naujų formų ieškosime ir suartindami gamintojus su vartotojais. Trumposios maisto tiekimo grandinės yra vienas mūsų komandos prioritetų. Pasaulyje populiarėja  bendruomeniniai maisto centrai. Jų tikslas – parodyti vartotojui, kas pagamina vieną ar kitą maisto produktą. Taigi vartotojas žino, iš kokio ūkininko jis perka produktą, kur ir kaip jis pagamintas. Juk, pavyzdžiui, sūrį perkančiam vartotojui ne vis tiek, kokiose pievose ganėsi karvės, iš kurių pieno suspaustas sūris.

Dar viena šio laikotarpio  programos naujovė – parama verslo pradžiai kaime, tačiau ir ši priemonė nesulaukia didesnio dėmesio. Kaip manote, kodėl?

Paskatinti verslo vystymąsi kaime, kaip ir stiprinti šeimos ūkių ir jaunuosius ūkininkus,  yra mūsų komandos prioritetas. Siekdami, kad potencialūs pareiškėjai būtų kuo išsamiau supažindinami su naujomis programos priemonėmis, o teikiant paraiškas būtų padaroma kuo mažiau klaidų, didesnį dėmesį skirsime konsultavimui.  Be abejo, peržiūrėsime  priemonės verslo pradžiai atrankos kriterijus, kad parama galėtų pasinaudoti ir kaime negyvenantys, bet norintys ten kurti verslą asmenys. Manau, kad tikslinga būtų papildomus balus skirti iš užsienio ar iš miestų į kaimą sugrįžtantiems pareiškėjams.

Ar įgyvendinant šio laikotarpio programą, Jūsų manymu, pavyksta rasti balansą, kad Lietuvoje būtų kuriamas modernus bei konkurencingas žemės ūkis ir stiprinami kaimo gyvybingumui svarbūs smulkieji gamintojai?

Takoskyra tarp didelių bei modernių ūkių ir smulkiųjų gamintojų egzistuoja visose šalyse. Rasti sprendimą, kad ir vieni, ir kiti gerai jaustųsi kaime ir būtų laimingi, yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio siekis.  Žemės ūkio ministerija, siekdama didesnio tvarumo kaime, ir skiria didesnį dėmesį smulkiesiems įgyvendinant šio laikotarpio programą.  Žinoma, nepamirštamas ir šalies žemės ūkio konkurencingumo didinimas, pridėtinės vertės sukūrimas. Sukuriant stambiųjų ir smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų atviresnę ir nuoširdesnę atmosferą, svarbus vaidmuo tenka kaimo bendruomenėms.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių lėšų panaudojimas

Priemonė Visam laikotarpiui skirta lėšų/mln. eurų Patvirtinta paramos suma procentais
Investicijos į materialųjį turtą 608,5 65
Iš jų – Parama investicijoms į žemės ūkio valdas 429,3 65
Iš jų – Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą 83,8 55
Iš jų – Parama investicijoms į  žemės ūkio ir miškininkystės infrastruktūros plėtrą ir pritaikymą 94,5 72,3
Ūkio ir verslo plėtra 238,7 34
Iš jų – Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 64,7 70
Iš jų – Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse 23 6
Iš jų – Parama smulkiesiems ūkiams 26,8 44
Iš jų – Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai 119,1 16
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse 76,1 60
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos 4,2 18
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos 4,6 58
Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą 115,4 30
Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas 1,8 0
Bendradarbiavimas 22,2 16
Rizikos valdymas 17,5 10
LEADER programa 113,9 96

2018 m. liepos 4 d. NMA duomenys

 

 Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

KPF ŽŪM kaimo verslininkai

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti