Eko ūkis. Sveikos produkcijos augintojai įprasto ūkininkavimo nesiimtų

Eko ūkis. Sveikos produkcijos augintojai įprasto ūkininkavimo nesiimtų
Ekologinis ūkis

Eko ūkis Lietuvos žemdirbius pritraukia dėl svarios finansinės Lietuvos kaimo plėtros programos paramos, didesnės ekologinės nei įprastos produkcijos supirkimo kainų, augančio sveikų produktų vartojimo. Ūkininkai mini ir šeimos tradicijas, kurias jie jaučia pareigą tęsti.

Ekologinis ūkis

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinti skirta 150,7 mln. eurų parama, kuri teikiama tiek už ekologinės gamybos, tiek už pereinamojo laikotarpio į ekologinę gamybą statuso plotą. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, gegužės pradžioje pagal patvirtintas paraiškas ir pasirašytas sutartis buvo išmokėta beveik 111 mln. eurų.

Dirba „iš idėjos“

„Neekologinis ūkis neapsimoka. Mūsų žemės nėra derlingos, reikėtų naudoti chemiją, kad derlius būtų, bet mes ūkininkaujame be jos. Kaimynas greta turi daug didesnį derlių, jo ūkis neekologinis, bet jis turi didelių išlaidų chemijai“,- vardija ekologinio ūkio privalumus ūkininkas Andrius Gaidelis. Jo valdos sertifikuotos kaip eko augalininkystės/gyvulininkystės ūkis.

Lazdijų rajone daržoves ir levandas auginanti Loreta Zajankauskienė teigia, kad net ir palyginti nedidelį plotą dirbantiems ūkininkams reikia siekti ekologinio ūkio sertifikato. „Aš dirbu iš idėjos ir didelio uždarbio nesitikiu. Bet gaunu išmokas pagal Kaimo plėtros programą ir, svarbiausia – sveiką maistą“, – sako L. Zajankauskienė.

„Esu idėjinis ekologinis ūkininkas, nes jeigu net ir neturėčiau sertifikato, vis vien ūkininkaučiau ekologiškai“, – sako Vytautas Bučelis, valdantis apie 15 hektarų dirbamos žemės Ignalinos rajone ir turintis sertifikatą „Ekologiniai augalininkystės ūkiai“. Anot jo, gaunamos išmokos pagal KPP yra didesnės nei ūkininkaujant įprastai, tačiau turimi plotai yra per maži, kad apsimokėtų pretenduoti, pavyzdžiui, į paramą ūkiui modernizuoti. „Todėl nusprendžiau ūkio nedidinti, o kurti alternatyvų verslą. Su sūnumis galvojame, kad planas pavyks, ir ilgainiui idėja išsiplėtos iki didelio verslo“, – dalijasi planais ūkininkas.

Eko ūkis – solidesnės išmokos ir supirkimo kainos

Žemdirbius rinktis ekologinį ūkininkavimą skatina ir aukštesnės ekologinių produktų supirkimo kainos. „Vien išmokomis gyvas nebūsi, todėl stengiamės produkciją parduoti“,- sako A. Gaidelis.

Jis vėl suskaičiuoja, kad, palyginti su įprastu ūkininkavimu, aukštesnės ekologinių produktų supirkimo kainos padengia praradimus dėl menkesnio derliaus. „Be to, eko ūkis reikalauja mažiau darbo, pavyzdžiui, nereikia keliskart barstyti trąšų, naikinti piktžolių, taigi ir išlaidos mažesnės“, – matuoja ekologinio ūkininkavimo naudą A. Gaidelis.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro šių metų sausio duomenimis, pavyzdžiui, tonos ekologiškų kviečių supirkimo kaina buvo 287 eurai, o įprastinės gamybos kviečių – 161 euras, rugių atitinkamai 242 ir 131 euras.

Kai kurių produktų supirkimo kainos skiriasi du ir daugiau kartų. Štai taip atrodo pupų ir avižų supirkimo kainų skirtumas: šiemet sausį už ekologinių pupų toną mokėjo 423 eurus, įprastinės gamybos – 242 eurus, atitinkamai už avižas mokėta 277 ir 123 eurus.

Didžiausi sveikuoliai – Šveicarijoje

Tarptautinės ekologinio žemės ūkio judėjimo federacijos (IFOAM) 2016 m. duomenims, ekologinė prekyba Lietuvoje sudaro 0,2 proc. mažmeninės prekybos, vienam gyventojui teko 2 eurai tokių išlaidų. ES mastu vienam gyventojui tenka 60,5 euro išlaidų ekologiniams produktams.

Daugiausiai ekologinio maisto vartotojų yra Šveicarijoje. Ten vienas gyventojas sveikiems produktams išleido 274 eurus.

Ekologinis ūkis populiarėja

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ekologinio ūkininkavimo plotai nuo 2012 m. padidėjo 65,2 tūkst. ha – iki 221,7 ha 2016 m., o pernai pasiekė 239 tūkst. ha.

Tokie pat plotai pasaulio mastu iki nuo 2012 m. augo 20,2 mln. ha – iki 57,8 mln. ha 2016 m. UAB „Ekoagra“, apibendrindama 2017 m. sezoną, skaičiuoja, kad Lietuvoje ekologinės gamybos plotai sudaro daugiau kaip 8 proc. bendro deklaruoto pasėlių ploto. Šis rodiklis yra didesnis negu bendras Europos Sąjungos rodiklis (6,21 proc.).

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos paramą žemės ūkiui galite rasti čia: www.zum.lt.

KPF ŽŪM eko ūkis

 

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti