Gyvulių veislinei vertei padidinti – naujas metodas

 Gyvulių veislinei vertei padidinti – naujas metodas

Siekiant, kad Lietuvos žemės ūkį pasiektų kuo daugiau inovacijų, o ūkininkai, bendradarbiaudami su mokslininkais ir konsultantais, galėtų diegti naujoves, kurios palengvintų ūkininkavimo sąlygas, paskatintų ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą bei atitiktų rinkos poreikius, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „Bendradarbiavimas“ numatyta veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų spalio pradžios iki lapkričio pabaigos.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir 6 gyvulininkystės ūkiais jau įgyvendina projektą „Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas“, kuriam skirta KPP parama.

Lietuvai itin svarbus gyvulininkystės sektorius, kurio stiprinimas reikalauja pažangių technologijų ir inovacijų. Gyvulininkystės specialistai dažnai pabrėžia, kad norint išlikti konkurencingiems, mūsų ūkiams būtina didinti gyvulių bandų veislinę vertę.

Vakarų šalyse aukštos kokybės veis­linei bandai sukurti plačiai naudojamas in vitro (dirbtinėje aplinkoje) metodas, o Lietuvoje tai – dar naujovė. Anot susikūrusios Europos inovacijų partnerys­tės (EIP) veiklos grupės minėtojo pro­jekto vadovo Vaclovo Gavelio, projekto partnerių ūkiuose taikomas būtent in vitro metodas, kuris leidžia sukurti la­bai aukštos vertės veislinę bandą. O tai – konkurencingų gyvulininkystės ūkių pagrindas.

„Ūkiuose telyčios suskirstomos į ke­turias grupes: labai geras, geras, vidutines ir prastas. Iš veislinio branduolio – pačių geriausių telyčių – imamos kiaušialąstės, jos mėgintuvėlyje apvaisinamos labai geros veislės bulių sperma, ir gaunamas embrionas įsodinamas žemą veislinę vertę turinčioms telyčaitėms. Jos, kaip surogatinės motinos, atsives aukštos veislinės vertės gyvulius“, – aiškino V. Gavelis.

Anot projekto vadovo, gyvulininkystės ūkiai noriai dalyvauja projekte, nes mato ekonominę naudą. „Embrionų išgavimas in vitro metodu yra brangus, tad gyvulių augintojams paranku dalyvauti KPP finansuojamame projekte. Ūkiai labai greitai gali padidinti gyvulių bandų veislinę vertę ir pasiekti geresnių ekonominių rezultatų“, – sakė pašnekovas.

Bandymai atliekami ne tik pieninių ir mėsinių galvijų, bet ir avių ūkiuose. V. Gavelis pabrėžė, kad šiuose ūkiuose bus išbandomas ir avių sėklinimas taikant laparoskopinį metodą.

Be to, mėsiniams galvijams ir avims taikomas rujų sinchronizavimas. Tai leidžia palikuonis atsivesti tuo pačiu metu ir sumažinti veršiavimosi ir ėriavimosi riziką.

Projektą numatyta įgyvendinti iki 2020 metų pavasario, o pagrindinis jo tik­slas – didinti Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinę vertę ir produktyvumą. Tai bus pasiekta pieno ir mėsos gamintojus aprūpinant aukščiausią veislinę vertę turinčiomis telyčiomis, o avių laikytojus norima išmokyti gerinti avių bandų veis­linę vertę, taikant inovatyvias biotech­nologijas.

Projekte dalyvaujančių ūkių atstovai viliasi, kad panaudojant sveikiausius ir geriausius vietinius genetinius išteklius jiems pavyks žymiai padidinti bandų produktyvumą, vadinasi, ir pagerinti ūkių rezultatus.

Akademinio sluoksnio atstovai džiaugiasi, kad LSMU Veterinarijos akademi­joje bus įrengta pirmoji Lietuvoje embrionų gamybos in vitro metodu bazė, o LSMU Gyvulininkystės institute – mėsinių galvijų ir avių reprodukcinėms biotechnologijoms kurti, optimizuoti, pritaikyti ir demonstruoti skirta bazė.

Pagrindinis EIP tikslas – ES, nacio­naliniu ir regioniniu lygmeniu skatinti bendradarbiavimą tarp ūkininkų, kon­sultantų ir mokslininkų, kad būtų kuria­mos naujos technologijos, kurios atitiktų ūkininkų bei rinkos poreikius ir būtų praktiškai pritaikomos.

Paramos gali kreiptis EIP veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), narys, jungtinės veiklos sutar­timi dėl Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės sudarymo paskirtas pa­reiškėju.

Projektų galimybių studijas gali teikti EIP veiklos grupės, kurių nariai yra su­darę jungtinės veiklos sutartį, turėdami tikslą įgyvendinti projektą, finansuojamą pagal minėtąją veiklos sritį.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm maisto produktų kokybės sistemos

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti