Investicijos į sodininkystės ūkį atsipirko

Investicijos į sodininkystės ūkį atsipirko

Sodininkystės ūkį plėtojantis ūkininkas Vitalijus Petronis iš Anykščių rajono, pasinaudodamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama, pasistatė modernią vaisių saugyklą.

Plėtoja sodininkystę

Vitalijus Petronis ūkininkauti pradėjo prieš 20 metų. „Anksčiau dirbau lietuviško kapitalo įmonėje, kuri Sibire tiesė kelius. Sugrįžus į Lietuvą reikėjo juk kažko imtis, – šypteli ūkininkas. – Kadangi tuo metu buvo prognozuojamos ypatingos perspektyvos auginantiems uogas, nusprendėme pasisodinti juodųjų serbentų. Be abejo, pasirinkimą lėmė ir tai, kad turėjome tik 10 ha žemės. Toks plotas auginti javams – per mažas.“

Tai nusipirkdamas, tai išsinuomodamas žemės, ūkininkas didino jos plotus ir šiuo metu dirba apie 300 ha.

Serbentynai užima apie 60 ha. Augina juoduosius ir raudonuosius serbentus. 2003–2004 m. įveisė obelų sodą. Dabar 28 ha užimančiuose soduose auga populiariausios obelų veislės – „Šampion“, „Ligol“, „Rajka“, „Auksis“, „Delikates“ ir kiti rudeniniai ir žieminiai obuoliai. „Kai obuolių turi, visi skanūs, – paklaustas, kuriuos obuolius pats labiausiai mėgsta, nusijuokia ūkininkas. – Man nėra neskanių obuolių.“

Likusiuose plotuose sėja javus, ankštinius augalus.

Nuo turgaus – iki prekybos tinklų

Kiekvienais metais Vitalijus Petronis užaugina apie 400–500 tonų obuolių. Didžiąją dalį obuolių parduoda per prekybos tinklus. „Ką pateikiame prekybos tinklams – viską parduoda. Žinoma, tenka konkuruoti su lenkiškais produktais, bet dauguma pirkėjų renkasi lietuviškus vaisius, – sako ūkininkas. – Uogas parduodame perdirbėjams. Pagal užsakovo specifikaciją paruošiame ir šaldytus juoduosius serbentus tolesniam pramoniniam perdirbimui. Tačiau uogų rinkoje labai didelė konkurencija. Šios produkcijos daugėja, o vartotojų skaičius mažėja.“

Dalį vaisių V. Petronis realizuoja turguose, dalį perdirba savo ūkyje – spaudžia sultis. Ūkininkas dalyvauja nacionalinėse kokybės sistemose. Jo užauginti obuoliai ir pagamintos sultys paženklintos nacionaliniu kokybės ženklu. Tai rodo, kad obuoliai užauginti ir sultys pagamintos laikantis aukštesnių nei įprasta kokybės reikalavimų. „Atliekant obuolių kokybės tyrimus beveik neaptinkama jokių cheminių medžiagų pėdsakų“, – patenkintas ūkininkas.

Ūkiui modernizuoti – parama

„Be KPP paramos reikėtų labai gerai pasverti, ką daryti“, – įsikalbėjus apie ūkio plėtrą svarsto V. Petronis ir priduria, kad jis stengėsi pasinaudoti įvairių laikotarpių ES parama kaimui – pradedant SAPARD (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa) ir baigiant 2014–2020 m. KPP. Gautas paramos lėšas naudojo sodo ir ūkio darbams reikalingai moderniai technikai įsigyti. Gavęs paramą pagal praėjusio laikotarpio KPP, jis pastatė vaisių saugyklų pastatą, įsigijo įrangos ir technikos. „Tačiau saugyklos apimtys netenkino ūkio poreikių. Reikėjo jas plėsti. Tad pateikiau paraišką paramai pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gauti. Man buvo skirta didžiausia – beveik 400 tūkst. eurų parama. Praplėtėme saugyklų pastatą, įsirengėme kontroliuojamas kameras, kuriose galima sutalpinti iki 500 tonų obuolių, įsigijome obuolių rūšiavimo ir kitą įrangą, įsirengėme priėmimo ir perdavimo rampas. Tai palengvino darbo sąlygas, užtikrino geresnį produkcijos išlaikymą“, – saugyklomis patenkintas ūkininkas.

Kas remiama

Paramos lėšomis remiami nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai, naujai įrangai, numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, statybinėms medžiagoms įsigyti.

Projektui gali būti skirta iki 400 tūkst. eurų paramos, jei statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto ir infrastruktūros išlaidos projekte sudaro ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų vertės (be PVM). Visais kitais atvejais paramos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų. Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose paramos intensyvumas – 50 proc., o augalininkystės sektoriuje – 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Itin paklausi priemonė

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti numatyta beveik 430 mln. eurų. Pasinaudoti parama pagal šią veiklos sritį yra pareiškę norą daugiau kaip 5 tūkst. pareiškėjų. Jų pageidaujama gauti paramos suma – daugiau kaip 460 mln. eurų. Paskirta 65 proc. šiai veiklos sričiai skirtų lėšų.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm maisto produktų kokybės sistemos

 

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti