Kaimo bendruomenės pačios sprendžia, kokia parama joms reikalinga

Kaimo bendruomenės pačios sprendžia, kokia parama joms reikalinga

Kad bendruomenės būtų aktyvios, o jų veikla sulauktų deramo dėmesio ir paramos, ypač svarbu tuštėjantiems Lietuvos kaimams ir mažiems miesteliams, šiandien susiduriantiems su rimtomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis.

Vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininkas ir vienas iš Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovų Povilas Saulevičius pasakojo, kad oficialiai kaimiškosios bendruomenės Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, o šiandien jų galima suskaičiuoti apie pustrečio tūkstančio.

 Bendruomenėms – LEADER iniciatyva

Šiuo metu tinklas vienija 49 kaimo vietovių VVG, gerinant gyvenamąją aplinką, puoselėjant kaimo žmonių verslumą ir iniciatyvumą. 2014–2020 m. LEADER programai numatyta daugiau kaip 113,865 mln. eurų.

„Bendruomeniniai projektai remiami Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir LEADER iniciatyvą. Remiamos veiklos labai įvairios – nuo darbo vietų kūrimo, kas yra labai aktualu kaimui, verslo projektų iki mokymų, kitų vadinamųjų „minkštų“ projektų. Paramos dydis paprastai svyruoja nuo 20 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų“, – sakė P. Saulevičius.

LEADER iniciatyvai skiriami 6 proc. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų vietos plėtros strategijoms įgyvendinti, taip pat teritorinio ir tarptautinio vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektams rengti ir įgyvendinti.

„Vietos veiklos grupėms atsiranda galimybė labiau prisidėti plėtojant tolygų ir  darnų regionų  vystymąsi. Kita vertus, 2014–2020 metais išsiplėtė vietos plėtros strategijoms keliamų tikslų  spektras. Tai tam tikras iššūkis vietos veiklos grupėms.  Įgyvendindamos pagrindinį joms keliamą tikslą – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą, ekonominę plėtrą kaimo vietovėse ir kurti darbo vietas, vietos veiklos grupės turės prisidėti ir skatinant inovacijas, bendradarbiavimą, mokymąsi visą gyvenimą, teikiant paramą ūkininkams, ypač jauniesiems, pradedantiems ne žemė ūkio verslą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą, gerinat žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinę“, – teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus tyrėja Erika Ribašauskienė.

Vietos plėtros strategijos įgyvendinamos visoje šalyje

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu patvirtintos 49 vietos plėtros strategijos, joms įgyvendinti  skirta 108 941 674 Eur parama. Ši parama sudaro galimybes spręsti skirtingų Lietuvos regionų socialines, ekonomines, aplinkosaugines problemas.

Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Jurgitos Stakėnienės teigimu, nauja yra tai, kad įgyvendinamos trys dvisektorės – kaimo vietovių ir žvejybos bei akvakultūros – strategijos (Ignalinos, Utenos, Zarasų ir Visagino rajonuose), o iš viso, įgyvendinus vietos plėtros strategijos projektus, planuojama sukurti apie pusantro tūkstančio naujų darbo vietų.

Norint susipažinti su šiuo metu Lietuvoje veikiančių vietos veiklos grupių strategijomis ar sužinoti apie jų vykdomus projektus, matyti projektų įgyvendinimui skirtas išlaidas bei rasti kitą svarbią informaciją, galima apsilankyti NMA svetainėje įdiegtame VVG žemėlapyje. Šiuo metu pasirašytos 89 vietos projektų sutartys, daugiausia jų (po 9) yra pasirašiusios Joniškio rajono savivaldybės VVG, Kauno rajono VVG ir  VVG „Nemunas“.

Europos Sąjungos iniciatyva LEADER padėjo bendruomenėms pačioms susikurti vietos plėtros strategijas, o vėliau jas įgyvendinti per projektus, gerinančius gyvenimo kokybę. Šio metodo skleidėjos – VVG, sutelkiančios kaimo gyventojus veikti kartu.

 Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

KPF ŽŪM kaimo verslininkai

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti