Mėsa iš Lietuvos pievų – tiesiai ant pirkėjų stalo

Mėsa iš Lietuvos pievų – tiesiai ant pirkėjų stalo

Lietuvoje vis daugiau žmonių nori įsigyti šviežią, kokybišką ir ekologišką maistą tiesiai iš gamintojų. Toks produkcijos pirkimas yra vadinamas trumpąja maisto tiekimo grandine, kurios sėkmės garantas – geras maisto augintojo ir gamintojo kontaktas su pirkėjais.

Sustiprinti ryšį tarp vartotojo ir gamintojo padeda ES skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Taip dirba Zarasų rajone į kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“ susibūrę ūkininkai, kurie tiekia itin kokybišką, angus veislės galvijų jautieną ne tik pastoviems klientams, bet ir restoranams, parduotuvėms, greito maisto užkandinėms.

Vienas iš kooperatyvo įkūrėjų, iš Kauno kilęs, ilgus metus dirbęs veterinarijos gydytoju, ūkininkas Gintaris Petrėnas, ūkininkauti ėmė jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais.

„Iš pradžių laikėme melžiamas karves, bet krentančios pieno kainos vertė ieškoti kitokių galimybių“, – apie verslo pradžią pasakoja G.Pitrėnas. Jis sako, kad mėsinių galvijų ūkį plėtė pamažu, ieškojo, kuri veislė geriausiai tiktų šiam kraštui. „Išbandžiau visas ir nutariau, kad geriausiai būtų angusų veislės galvijai. Juos galima auginti lauko sąlygomis šiltuoju metų laiku, jie puikiai ištveria ir žiemas. Juo labiau, kad jų mėsa pripažinta kaip pati skaniausia. Šie galvijai anksti ima kaupti riebalus, o tai labai svarbu norint gauti geros kokybės jautieną – kuo ji riebesnė, tuo minkštesnė, sultingesnė”, – pasakoja ūkininkas. Šiuo metu jo ūkyje yra apie 150 tokių galvijų.

Ūkininkas pasakoja, kad visus gyvulius šeria tik natūraliais pašarais – vasarą žole, žiemą šienu ir šienainiu.

Iš pradžių G.Petrėnas ūkininkavo su šeima, tačiau prieš trejus metus su bendraminčiais ūkininkais įkūrė kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. „Iš pradžių buvome penkiese, paskui prisijungė dar, ir dabar esame jau 9 ūkininkai“, – aiškina pašnekovas.

Į kooperatyvą jungtis paskatino poreikis turėti išpjaustymo cechą ir noras pirkėjams parduoti šviežią, o ne šaldytą mėsą. Kartu dirbant tai daryti daug paprasčiau.

„Įsirengėme mėsos pjaustymo cechą, kuriame dirba samdomi žmonės. Šviežiai išpjaustytą mėsą jau kitą dieną išvežiojame savo klientams“, – pasakoja G.Petrėnas. Pasak ūkininko, iš pradžių tekdavo važinėti po turgelius ir ten prekiauti, tačiau, kai atsirado daug restoranų, parduotuvių, kurie ėmė pirkti produkciją, jau nebeapsimokėjo gaišti laiko prekiaujant turgavietėse.

„Du kartus per savaitę darome lanką per Lietuvą veždami savo mėsą: Utena, Vilnius, Kaunas ir per Ukmergę vėl grįžtame namo“, – sako ūkininkas.

Šiemet birželį ūkininkai atidarė Zarasuose ir nedidelę užkandinę, pavadintą taip kaip ir kooperatyvas – „Sartų lankų jautiena“, kurioje galima pasimėgauti pačiais įvairiausiais patiekalais iš jautienos – pradedant blyneliais ir baigiant didkepsniais.

Nors visi į kooperatyvą susijungę ūkininkai dirba savo ar nuomojamas žemes – kooperatyvas žemės valdų neturi, tačiau visi augina būtent angusų veislės galvijus. „Norime, kad mūsų pirkėjai visada būtų garantuoti, kad gaus tokią pat ir kokybišką mėsą“, – apie tokį verslo modelį pasakoja G.Petrėnas.

Tam, kad vietos rinkose savo produktus siūlantys gamintojai būtų konkurencingesni, o jų ūkiai gyvybingesni, jie raginami bendradarbiauti ir siekti KPP paramos.

Gamintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) gali pasitelkti tarpininką, kuris pardavinėtų jų produkciją. Beje, tarpininkas projekte gali dalyvauti ir kaip pareiškėjas, ir kaip partneris.

Didžiausia paramos suma – 90 tūkst. eurų, o kai projekte dalyvauja 4 ir daugiau subjektų, užsiimančių žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, neįskaitant tarpininko – projekto suma didinama iki 120 tūkst. eurų. Projekto bendrosioms ir einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms paramos intensyvumas siekia 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidoms – 60 proc.

Finansuojamos išlaidos naujai technikai kroviniams vežti ir prekybai vykdyti, vežimėliams ir krautuvams (išskyrus teleskopinius), prekybiniams baldams (stelažams, lentynoms, šaldymo vitrinoms ir kt.), svarstyklėms, fasavimo, pakavimo, gaminių apdorojimo, perdirbimo ir kitokiai įrangai įsigyti.

Paramą galima skirti ir produktų etikečių kūrimui ir gaminimo paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti. Remiamas ir programinės įrangos įsigijimas ir (ar) programavimo darbai, taip pat ir naujų pastatų statybą bei senų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas ir kt.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm maistas iš ūkių

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti