Nauda ir gamintojui, ir vartotojui

Nauda ir gamintojui, ir vartotojui

Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) laikotarpyje pasinaudojo parama žemės ūkio valdų modernizavimui, o šiame 2014-2020 m. paramos laikotarpyje kartu su grupe kitų ūkininkų pateikė paraišką pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Ekologinio ūkio savininkė teigė, kad parama būtų didžiulė paskata pristatant užaugintą produkciją tiesiai pirkėjams į rankas.

„Parduoti savo užaugintą produkciją tiesiai vartotojui yra svarbu dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl ekonominių sumetimų – nereikia dalies sumos palikti perpardavinėtojams. Vis dėlto kai savo užaugintą produkciją parduodi pats, tu tiesiogiai bendrauji su vartotoju, ugdai jo pasitikėjimą tavimi. Ypatingai tai svarbu mano atveju – prekiaujant ekologiška produkcija“, – sakė G.Sakalauskienė.

Nuo 2003 metų braškes, avietes, serbentus, trešnes, slyvas, įvairius kitus vaisius ir uogas auginanti moteris 2010 m. savo ūkyje įkūrė ir perdirbimo cechą „Genutės uogainė“. Jį įkurti moteris nusprendė pamačiusi, kad lieka nemažai neparduotos produkcijos, kurią išmesti buvo gaila. Šiandien šiame ceche gaminamos įvairios uogienės, džemai, tyrės ir kt. Visa Žalgirių kaimo gyventojos produkcija – ekologiška. Šiandien jos užaugintą produkciją galima įsigyti įvairiuose turgeliuose Vilniuje, taip pat prekybos centruose. Jei bus patvirtinta pateikta paraiška pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, jos užaugintos produkcijos galės įsigyti didžiųjų šalies miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai ir geriausius Lietuvos ūkius, vaisių augintojus, kruopų tiekėjus ir bitininkus sujungiančioje internetinėje parduotuvėje.

„Ekologišką produkciją užauginti yra labai sunku. Neretai derlius, ypač uogų, būna net penkis kartus mažesnis už tą, kurių augimo procese naudojami chemikalai. Blogiausia, kad kainos penkis kartus užsikelti negali, nes tada išvis nieko neparduosi. Pavyzdžiui, ekologiškų braškių kaina yra vos 10-20 proc. didesnė už tų, kurios užaugintos su chemikalais. Piko metu jų kainos apskritai nesiskiria. Žmonėms dažnai nerūpi, ar tai ekologiškas produktas ar ne – jie renkasi išvaizdesnį, pigesnį. Nemažą konkurenciją sudaro ir iš Lenkijos atvežamos uogos ir daržovės“, – apgailestavo pašnekovė.

Pastaruoju metu Lietuvoje užauginta ekologiška produkcija itin populiarėja. Lietuviai vis dažniau augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad ir miesto gyventojams gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotis.

Šią situaciją bando keisti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama, skirta trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu. Tikimasi, kad šia parama bus skatinamas smulkiųjų ūkių bendradarbiavimas, ūkininkams bus dar lengviau parduoti savo užaugintą produkciją vartotojams, o pastarieji turės dar daugiau galimybių maitintis sveiku, šviežiu ir kokybišku maistu. Šia parama siekiama gerinti ūkininkų finansinę padėtį bei mažinti atskirtį tarp kaimo bei miesto.

Palengvinant norinčiųjų gauti paramą galimybes, šiemet buvo numatyta, kad pareiškėju arba vienu iš partnerių gali būti ir tarpininkas. Didžiausia paramos suma – iki 90 tūkst. eurų, o tuose projektuose, kuriuose dalyvauja 4 ir daugiau subjektų, neįskaitant tarpininko – tuomet paramos suma gali siekti iki 120 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas priklauso nuo to, kam ji bus skirta: projekto bendrosioms išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms paramos intensyvumas siekia 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Pagal šią KPP veiklos sritį gali būti finansuojamos įvairios išlaidos: galima įsigyti naują techniką ar gaminių pardavimui skirtą transporto priemonę, kitą trumpajai maisto grandinei veikti reikalingą įrangą, numatytą taisyklių apraše.

„Tikrai visiems siūlyčiau nebijoti ir naudotis KPP parama. Yra visokių priemonių, tarp kurių kiekvienas ūkininkas tikrai išsirinks tą, kuri jam priimtina. Bet kokiu atveju gauta parama yra didelė paskata toliau dirbti ir plėsti savo ūkius“, – sakė G.Sakalauskienė.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm maistas iš ūkių

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti