Patyręs miškininkas rūpinasi žaliuoju turtu

Patyręs miškininkas rūpinasi žaliuoju turtu

Miškai – mūsų šalies turtas, reikalaujantis priežiūros. Tam, kad žalieji plotai subrandintų geresnę medienos kokybę ir būtų vykdomas didesnis bei efektyvesnis jos pardavimas, būtina jais rūpintis. Todėl miškų savininkai nuolatos stebi miškų būklę, saugo juos nuo žvėrių, vabzdžių, ligų ir gaisro, atkuria, ir įveisia iškirstus plotus bei veisia jaunuolynus.

Siekis tinkamai rūpintis savo turtu yra viena iš pagrindinių priežasčių kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Populiari veiklos sritis

Pasak privačių miškų savininkų, KPP veiklos sritis „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ tarp jų yra labai populiari. Šia veiklos sritimi jau pasinaudojo žinomas mūsų šalies miškininkas, buvęs ilgametis Ukmergės miškų urėdas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narys ir LMSA Ukmergės skyriaus pirmininkas Antanas Hofmanas. Neseniai 82-ąjį gimtadienį atšventęs inteligentiškas vyras, nestokojantis energijos, nepriekaištingai prižiūri nuosavą mišką, neatsisako savo turtinga patirtimi pasidalyti ir su aplinkinių valdų savininkais bei kolegomis.

Tapo savininku

A. Hofmano giminėje buvo miškininkų. Šios giminės miškininkų dinastija siekia net aštuonioliktą amžių. Archyvuose rašoma, kad prieš 300 metų jo protėvis Ernestas Hofmanas netoli Ukmergės gyvenusiems grafams Kosakovskiams padėdavo tvarkyti miškų ir medžioklės ūkį. Manoma, kad Hofmanų giminės atstovai per tris šimtmečius užaugino net tris kartas brandaus miško. A.Hofmanas juokauja, kad miške gimęs ir augęs, jis iki šiol iš miško neišėjo. Nuosavą mišką A.Hofmanas prižiūri daugiau nei du dešimtmečius. Jo savininku jis tapo Nepriklausomybės metais, kai atsiėmęs tėvams priklausančią miško valdą prie jos prijungė žmonos Marijos paveldėtą dalį. Abi valdos sudaro beveik 100 ha. Nuo tada profesionalus miškininkas savo pavyzdžiu rodo, kaip būtina tvarkyti ir prižiūrėti privačius miškus.

Naudojosi parama

Patyręs miškininkas puoselėja sritį, kurioje dirba, nes jis yra atsakingas už mišką ir gamtą, siekia, kad jo miškas augtų, klestėtų bei džiugintų ateities kartas. Todėl A.Hofmanas neatsitiktinai jau pasinaudojo keliomis paramomis pagal KPP, du kartus dalyvavo 2014-2020 m. KPP) veiklos srityje „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ . Šios programos dėka jis atkūrė daugiau nei 12 ha jaunuolynų. Jaunuolynų ugdymas – ne tik svarbus, bet ir sudėtingas miško auginimo darbas. Juk ugdant jaunuolynus neprikertama medienos, kurią būtų galima parduoti. Tai reiškia, kad per trumpą laiką šis darbas neatsiperka. Todėl ne paslaptis, kad nemažai privačių miškų savininkų, kuriems pritrūksta lėšų, šiuos darbus atidėlioja arba visai nevykdo. Pasak A.Hofmano, jo jaunuolynuose beveik 20 metų nebuvo atliekami jų tvarkymo darbai.

Išaugo vertė

A.Hofmanas teigė, kad ES lėšų dėka jis puikiai sutvarkė jaunuolynus, suformavo norimą medžių tankumą. Todėl paliktos eglės ir beržai greičiau auga ir yra sveikesni. „Atlikus šiuos kirtimus buvo pašalinti nereikalingi menkaverčiai medžiai ir krūmai bei kita augmenija, kuri buvo užgožusi pagrindines veisles. Medynas tapo stipresnis, švaresnis ir kokybiškesnis. Jų vertė padidėjo“, – akcentavo pašnekovas. Jis sakė, kad pastaruoju metu privačių miškų savininkams pelningiausia yra auginti beržus, nes jie greitai auga, jų mediena yra populiari, o kaina – tokia pati, kaip spygliuočių. Pasak privataus miško savininko, pušį reikia auginti 100 metų, eglę – apie 70, o beržą – 50.

Priimamos paraiškos

Žemės ūkio ministerija primena privačių miškų savininkams ir valdytojams, kad iki rugpjūčio 31 dienos jie gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“, veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas, pamiškių formavimas, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymas į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas – būtent šioms veikloms pareiškėjai gali tikėtis finansinės paramos. Pareiškėjais gali būti tiek privačių, tiek valstybinių miškų valdytojai.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm maistas iš ūkių

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti