Ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacijos

Ūkininkų bendradarbiavimas ir kooperacijos

Paskatinti Lietuvos žemdirbius vienytis ir kartu dirbti – užduotis nelengva, bet geri pavyzdžiai įkvepia, o finansinė parama turėtų paraginti ne vieną smulkųjį ūkininką ieškoti kolegų ir išvien stiprinti savo ūkius.

Tokias galimybes nedideliems ūkiams atveria Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Ragina mokytis iš lenkų

Arčiausiai kaimo žmonių esantys savivaldos atstovai – seniūnai bene geriausiai mato, kaip nelengva mažus ūkius turintiems ūkininkams. Jiems stinga žemės ūkio technikos, padargų ir kitokios įrangos. Nelengva iš mažo ūkio pajamų pasistatyti naujus ar susiremontuoti senus gamybinius pastatus ir įgyvendinti kitus drąsius sumanymus.

„Žodis „kooperacija“ pas mus dar turi neigiamą atspalvį, žmonės vis bijo vienytis, nors, pavyzdžiui, kaimynai lenkai puikiai dirba kartu. Mūsų stambūs ūkiai vieni pasiekia gerų rezultatų, bet mažiukams pavieniui itin sudėtinga, nebent tai būtų specializuotas sodininkystės, uogininkystės ar kitoks ūkis“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška, savo krašto ūkininkams ne kartą organizavęs keliones į Lenkiją ir skatinęs pasimokyti iš kolegų.

Seniūnas mano, kad kaimo gyventojams stinga informacijos ir patarimų, kaip ir ką jie gali daryti kartu. Stambesni ūkininkai informacijos susiranda, o smulkesni – ne tokie aktyvūs.

J.Samoška džiaugiasi, kad seniūnijoje yra stambių ūkininkų, kurie sėkmingai dirba, bet nerimauja dėl smulkiųjų, kuriems vis sudėtingiau konkuruoti.

„Daug kas atsisako pieno ūkio ir imasi augalininkystės arba mėsinių galvijų auginimo. Ir tai suprantama, nes jeigu vaikai išvažiavę ir nėra kitų pagalbininkų, pieno ūkyje negali nė dienai atsitraukti ir pailsėti“, – pastebėjo jis.

Seniūnas sutiko, kad tokiu atveju KPP parama ūkininkų bendradarbiavimui gali būti visokeriopai naudinga. Pavyzdžiui, keli smulkūs ūkininkai – pieno gamintojai gali kartu ne tik įsigyti reikiamos technikos ar įrangos, susitvarkyti gamybines patalpas, bet ir tokiu būdu įgiję pasitikėjimo vieni kitus pavaduoti ūkyje.

Žemaičiai – vieningesni

Rokiškio rajono savivaldybės Pandėlio seniūnijos seniūnas Romualdas Varanius sakė apie kooperaciją galintis kalbėti daug ir ilgai, tačiau apgailestavo, kad rokiškėnai jo patarimų negirdi.

„Jau daug metų apie tai kalbu ir raginu vienytis. Lankiausi Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, kur stipri ūkininkų kooperacija. Akivaizdu, kad tik susivienijus galima išsilaikyti rinkoje, konkuruoti, be to neišgyvensime ir mes, tik nesuprantu, kodėl žmonės taip baidosi bendradarbiavimo“, – teigė ir pats nedidelį ūkį turintis seniūnas.

Pasak jo, vieningumo jausmo dar yra nepraradę žemaičiai, todėl siūlė mokytis iš jų. R.Varanius minėjo ne tik Žemaitijoje gerai gyvuojančius pieno gamintojų ir kitus kooperatyvus. Jis pastebėjo, kad žemaičių ūkininkai labiau linkę padėti vieni kitiems.

„Apskritai, kur laikoma daugiau gyvulių, ten ir bendruomeniškumo jausmas stipresnis, daugiau vienybės. Kai važiuoji per Žemaitiją, širdį glosto, nes laukuose matosi dar nemažai gyvulių. O ten, kur plyti vien javų laukai, kooperacijos nesitikėk. Stambūs augalininkai prisipirko technikos, dirba sau ir jiems niekas daugiau nerūpi. Reikia skatinti gyvulininkystę ir gerai, kad dabar taip ir daroma“, – įsitikinęs seniūnas.

R. Varanius labai palankiai vertino KPP galimybes, kurios skatina smulkiuosius ūkininkus veikti išvien. Tai pirmas realus žingsnis kooperacijos link.

ūkininkų kooperacija gamintojų grupės kooperatinės bendrovės bendradarbiavimas gyvas kaimas kaimietis kaimo gyventojas

Skatina dirbti išvien

Žemės ūkio specialistų, konsultantų ar seniūnijos darbuotojų paraginti ūkininkai galėtų suspėti jau šiemet teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Jos priimamos nuo birželio 1 d. iki vasaros pabaigos.

Keli kartu dirbti sutarę ūkininkai gali gauti iki 90 tūkst. eurų paramos. Minėtąja Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemone pasinaudoti gali ir susikooperavę smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys.

Projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Jeigu paramos prašo gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose bendradarbiaujantys smulkieji ūkiai, intensyvumas padidėja iki 70 proc.

O paramos intensyvumas projekto bendrosioms išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo, verslo plano parengimo išlaidoms yra 100 proc.

Smulkūs ūkio subjektai turi atitikti tokius kriterijus: paramos gali kreiptis smulkieji ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 eurų ir ne didesnis kaip 15 000 eurų; smulkiųjų miško valdytojų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 ha; labai mažos įmonės turi būti veikusios ne trumpiau kaip dvejus metus.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm ūkininkų kooperacija bendradarbiavimas

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti