Europa linksta į žemės ūkio inovacijų atnaujinimą

Europa linksta į žemės ūkio inovacijų atnaujinimą

Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką išliko atsilikusiu regionu, kai kalba eina apie žemės ūkio inovacijas, ypač genetiškai redaguotų augalų, pavyzdžiui, naudojant CRISPR technologiją, srityje. Tačiau pastaruoju metu matome ženklų poslinkį. 2023 m. vasario 6 d. Europos Parlamentas didžiąja balsų dauguma pritarė siūlymui, kuris leistų lengviau auginti ir vartoti genetiškai modifikuotus organinius (GMO) produktus. Tai galėtų būti proveržis CRISPR technologijos žemės ūkyje plitimui Europoje.

Nors visame pasaulyje vyksta diskusijos apie GMO saugumą ir tarptautinė bendruomenė aktyviai įsitraukia į biotechnologijos vystymą, vis daugiau šalių liberalizuoja savo politiką, stimuliuodamos žemės ūkio inovacijas. Šis Europos Parlamento sprendimas prieštarauja ilgamečiui viešoji ir legislaciniam atsparumui, kartu atverdamas duris ateities žemės ūkiui.

Europoje stiprios priešiškos biotechnologijoms aplinkosauginės grupės anksčiau dažnai blokavo GMO augalų auginimą, siekdamos atremti vadinamąjį “Frankenmaisto” įvaizdį. Toks atsparumas kyla iš GMO oponentų stigmatizavimo ir klaidinančių viešumo kampanijų, kurios bando įrodyti, kad GMO yra pavojingi.

Vis dėlto technologinis progresas ir inovacijos žemės ūkio sektoriuje neleidžia ignoruoti biotechnologijų privalumų. Nauja veisimo technika (NBT) leidžia kurti augalus, atsparius ligoms, sausrai, stresui, kenkėjams bei pagerintos maistingumo vertės.

Šis poslinkis Europoje gali reikšti, kad ES pradeda atsisukti technologinių naujovių link, atmesdama senus prieštaravimus ir skatindama žemės ūkio sektoriaus plėtrą. Svarbu, kad šis Europos Parlamento sprendimas būtų įgyvendintas, tai leistų ES tapti viena iš pirmaujančiųjų agrotechnologijų plėtros regionų.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kas yra CRISPR technologija?
CRISPR (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) – tai naujoviškas genų redagavimo metodas, leidžiantis mokslininkams taisyti DNR grandines ir keisti gyvų organizmų genetinę medžiagą.

2. Kokia yra Europos Parlamento pozicija dėl GMO?
2023 m. vasario 6 d. Europos Parlamentas didžiąja balsų dauguma pritarė siūlymui, kuris leistų lengviau auginti ir vartoti genetiškai modifikuotus organinius produktus.

3. Kokie naujos veisimo technikos (NBT) privalumai?
NBT leidžia kurti augalus, atsparius ligoms, sausrai, stresui, kenkėjams ir turinčius pagerintą maistingumo vertę.

4. Ar ES anksčiau buvo priešiška GMO?
Taip, Europoje buvo stiprios aplinkosauginės grupės, kurios priešinosi GMO auginimui, siekdamos atremti “Frankenmaisto” įvaizdį ir keliantys abejones dėl GMO saugumo.

5. Koks yra naujojo Europos Parlamento sprendimo tikslas?
Sprendimas siekia atverti duris ateities žemės ūkiui Europoje, skatindamas biotechnologijas ir technologinį progresą žemės ūkyje.

Apibrėžtys pagrindiniams terminams

– CRISPR: Genų redagavimo įrankis, leidžiantis tiksliu būdu modifikuoti DNR seką.
– Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO): Organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista taikant genų inžinerijos metodus.
– Nauja veisimo technika (NBT): Šiuolaikinės technologijos, skirtos augalų veisimui su tam tikromis savybėmis, pvz., atsparumu ligoms ar aukščiau minėtomis savybėmis.

Susiję nuorodos
Jeigu norite sužinoti daugiau apie Europos Sąjungą ir jos politiką žemės ūkio sektoriuje, apsilankykite oficialioje ES tinklalapio:
Europos Sąjunga

Jeigu norite sužinoti apie naujausius biotechnologijų ir CRISPR tyrimus, aplankykite mokslinių tyrimų institutų svetaines:
EMBO (European Molecular Biology Organization)