Senovės Skandinavijos gyventojų pokyčiai buvo smurto ir ligų sukelti

Senovės Skandinavijos gyventojų pokyčiai buvo smurto ir ligų sukelti

Santrauka: Lund universiteto tyrimas atskleidžia, jog pirmieji ūkininkų ir medžiotojų-rinkėjų bendruomenių susidūrimai Skandinavijoje buvo kur kas smurtingesni nei manoma. Konfliktai ir naujos ligos, atsineštos su ūkininkų gyvūnais, žymiai paveikė gyventojų genetinį palikimą.

Lundo universitete Švedijoje atliktas mokslinis tyrimas pakeitė suvokimą apie pirmojo ūkininkavimo ir medžioklės/rinkimo gyventojų perėjimą Skandinavijoje. Danijoje rasti senoviniai kaulai ir dantys, iš kurių išgauta DNR, parodė konfliktus ir demografinių pokyčių mastą.

Prieš maždaug 5,900 metų atsiradę ūkininkai, skiriantysis kilmės ir išvaizdos, išstūmė senąsias medžiotojų-rinkėjų bendruomenes. Šis praeities įvykių atkarpa dabar traktuojama kaip konfliktiškas laikotarpis, ne taip kaip anksčiau manyta – taiki integracija.

Dar vienas ryškus gyventojų poslinkis įvyko prieš apie 4,850 metų, kai į šiandieninės Danijos teritoriją atvyko Yamnaya kultūros žmonės iš pietų Rusijos. Augalinio genomo duomenys, kuriuos pateikė Anne Birgitte Nielsen, parodė, jog šių asmenų veikla ir atnestos ligos iš esmės pakeitė skandinavų ūkininkų lyčių santykį.

Ši pažanga moksliniame tyrime atveria naujas perspektyvas, susijusias su genetiniu paveldu ir ligų evoliucija. Tyrimų autorė pabrėžia, jog šios išvados gali turėti praktinę naudą, pavyzdžiui, medicinos mokslų srityje, padidinant žinias apie paveldimumą ir kai kurių ligų atsiradimo mechanizmus.

Ši studija buvo bendras keliasdešimties institucijų iš įvairių pasaulio šalių darbas, pabrėžiantis senovės migracijų ir jų pasekmių visuomenėms tyrimų svarbą. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale “Nature”.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Kas buvo atskleista Lundo universiteto atlikto tyrimo?
Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad pirmieji ūkininkų ir medžiotojų-rinkėjų susidūrimai Skandinavijoje buvo smurtingi, sukeliantys didelius demografinius pokyčius ir naujas ligas, kurios paveikė gyventojų genetinį palikimą.

Koks laikotarpis tyrime yra laikomas konfliktišku?
Tyrime minima, kad prieš maždaug 5,900 metų naujai atsiradę ūkininkai išstūmė senąsias medžiotojų-rinkėjų bendruomenes, o šis laikotarpis dabar traktuojamas kaip konfliktiškas, o ne taiki integracija, kaip manyta anksčiau.

Ar buvo dar vienas reikšmingas gyventojų poslinkis?
Taip, prieš apie 4,850 metų į šiandieninės Danijos teritoriją atvyko Yamnaya kultūros žmonės iš pietų Rusijos, kurie iš esmės pakeitė skandinavų ūkininkų genominį ir lyčių santykio aspektus.

Kokia yra šio tyrimo svarba?
Tyrimas atveria naujas perspektyvas genetinio paveldu bei ligų evoliucijos tyrimuose ir gali turėti praktinę naudą medicinos mokslų srityje, padidinant žinias apie paveldimumą ir kai kurių ligų atsiradimo mechanizmus.

Kaip buvo atliktas šis tyrimas?
Studija buvo atlikta bendradarbiaujant keliasdešimt institucijų iš įvairių pasaulio kraštų ir paskelbta “Nature” žurnale.

Pagrindiniai terminai ir jargonai:
DNR (deoksiribonukleinė rūgštis) – molekulė, sauganti genetinę informaciją.
Demografiniai pokyčiai – populiacijos sudėties ar dydžio kitimas.
Genominė analizė – genetinės informacijos ištyrimas siekiant atskleisti paveldėjimo ypatybes.
Yamnaya kultūra – priešistorinė kultūra, kurios pėdsakai rasti dabartinės pietų Rusijos teritorijoje.

Nuorodos į susijusias šaltinius:
National Center for Biotechnology Information
World Health Organization
Nature Magazine

Atkreipkite dėmesį: Nurodytos nuorodos yra pavyzdžiai ir gali būti neaktualios. Patikrinkite prieš naudojant.