Verslus kaimas. Verslo galimybės kaime, gavus KPP paramą

Verslus kaimas. Verslo galimybės kaime, gavus KPP paramą

„Tai jau penktasis mūsų projektas, kuriam skiriama  ES parama.  Ankstesni buvo žymiai mažesni. Šis yra pats didžiausias“, – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ finansuojamą projektą „Mėsos perdirbimo konkurencingumo didinimas“ pristato Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Delikatesas“ pirmininkas Ričardas Milkintis.  Bendrovėje dirba apie 200 žmonių, jų atlyginimo vidurkis – 600 eurų.

Įranga paspartins darbą

Tuo momentu, kai lankėmės „Delikatese“, buvo pats naujos įrangos įkurdinimo įkarštis. „Jei būtumėte atvažiavę porą savaičių vėliau, jau būtume parodę, kaip dirba ką tik įsigytas mėsos pjaustymo ir fasavimo įrenginys,  –  iš Vokietijos parsivežtu įrenginiu patenkintas ŽŪB „Delikatesas“ pirmininkas Ričardas Milkintis. –  Įrenginį pirkome už KPP lėšas. Tai vienas moderniausių pjaustymo ir fasavimo įrenginių Lietuvoje. Kadangi jo ilgis – 18 metrų, o mes neturėjome tam tinkamos patalpos, už savas lėšas pastatėme naujo cecho pastatą.“

Įrenginys vienu metu gali pjaustyti ir fasuoti dviejų rūšių mėsos gaminius. „Iki šiol naudojomės primityvia pjaustykle. Per darbo dieną su ja supjaustome apie 100 kg mėsos. Įsigytas įrenginys per tą patį laiką supjaustys ir sufasuos apie toną mėsos gaminių“, – sako Ričardas Milkintis.

Įgyvendindama KPP finansuojamą projektą, praėjusį pavasarį ŽŪB nusipirko dešrelių liniją. „Prieš įsigyjant šią liniją dešrelių gamyboje reikėjo daug rankų darbo. Dabar procesas automatizuotas. Vietoj 7 darbuotojų, kurie rankomis persukdavo dešreles, dabar dirba 2. Naudojant įsigytą įrenginį, jie per valandą gali pagaminti 800 kg dešrelių. Jos vienodo svorio ir ilgio.  Įrenginiu dešreles galima kimšti ir į natūralų, ir dirbtinį apvalkalą“, – įrenginio privalumus vardija gamybos vadovė Simona Ramanauskienė.

Planuose – paukščių skerdykla

ŽŪB „Delikatesas“ , savo istoriją skaičiuojantis nuo 1937 metų, gamina apie 100 pavadinimų gaminius pradedant  šviežia mėsa, įvairiais vyniotiniais ir baigiant karšto ar šalto rūkymo dešromis ir kitais mėsos gaminiais. Beje, „Delikateso“ rūkyta mėsa kvepia tikru dūmu, nes ji rūkoma naudojant natūralias alksnio drožles.

Ne vienas „Delikateso“ gaminys yra įvertintas puikią kokybę ženklinančiais medaliais. „Lietuva – kiaulienos valgytojų kraštas, tad apie 90 proc. žaliavos sudaro kiauliena. Gaminame tik iš atšaldytos mėsos. Mėsą perkame iš Lietuvos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos“, – produkciją pristato ŽŪB pirmininkas. Per mėnesį įmonė nuperka per 280 tonų skerdenos ir jos dalių ir pagamina apie 200 tonų produkcijos.

Tačiau, pasak R. Milkinčio, pastaruoju metu vis labiau keičiantis mitybos įpročiams, mąstoma ir apie gamybos pokyčius. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  finansuojamą projektą numatyta  paukščių skerdyklos statyba. „Kol kas statybas tik pradedame. Tikimės, kad  kitų metų lapkričio mėnesį skerdykla bus pastatyta“, – įgyvendinamo projekto darbus apžvelgia pašnekovas ir paaiškina, kad jų įsigyta gamybos įranga tinka ir paukštienai apdoroti.

Bendrovė statomoje skerdykloje planuoja pagaminti 30 tūkst. tonų paukštienos per metus. Didžiąją jos dalį ketinam eksportuoti.

Parduoda mažose parduotuvėse

Šiuo metu ŽŪB „Delikatesas“ eksportuoja apie 10 proc.  produkcijos. Daugiausia jos išveža į Angliją, Airiją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Estiją. „Didžiąją produkcijos dalį  parduodame savo firminėse ir nedidelėse parduotuvėse. Manau, sėkmę ir lemia tai, kad mūsų gaminiais prekiauja nedidelės kaimų, miestų ir miestelių parduotuvės, – svarsto ŽŪB „Delikatesas“ pirmininkas Ričardas  Milkintis. – Produkciją išvežiojame patys. Užtat mums reikalingas transportas. Įgyvendindami KPP finansuojamą projektą visiškai atnaujinome savo autoparką. . Įsigijome 15 automobilių  iki 3,5 tonų, 3 – penkiatones, vieną – 16 tonų ir vieną – 21 tonos.“

ŽŪB „Delikatesas“ įgyvendinamo projekto vertė – apie 12 mln. eurų. Pagal KPP suteikiama parama sudaro beveik 35 procentus.

Priimamos perdirbėjų paraiškos Įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos per ataskaitinį laikotarpį, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, kurios mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai  užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu bei atitinka kitas priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, gali teikti paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos priimamos iki liepos 31 dienos.  Šio paraiškų priėmimo etapo projektams finansuoti numatyta 10 mln. eurų.  Didžiausia paramos suma vienam pagal šią veiklos sritį finansuojamam projektui – iki 400 tūkst. eurų, o visa paramos pagal  2014–2020 m. KPP, suma  – 3 mln. eurų. Paramos intensyvumas – 40 procentų.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti: www.zum.lt.

LR žemės ūkio ministerija žūm verslus kaimas verslo galimybės kaime kaimo verslininkai

Slapukai
Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje


Leisti